P. Tarasenkos Archeologinis Lietuvos žemėlapis
Žemėlapio aprašymas
P. Tarasenka (1892-1962m.) – Lietuvos karininkas, mokytojas, archeologas, muziejininkas, prozininkas.
Gimė ir užaugo Lietuvoje. Protėviai ukrainiečiai atsikėlė į Lietuvą dar LDK laikais. P. Tarasenka baigė Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Utenos apskrityje. Pakviestas į caro kariuomenę, praėjus kuriam laikui kaip mokytojas buvo demobilizuotas. Liko dirbti septynmetėje mokykloje prie Pskovo pedagoginio instituto, kur tuo pat metu mokėsi ir instituto istoriniame skyriuje, lankė žymaus rusų akademiko A. Spicino paskaitas. Grįžęs į Lietuvą, dalyvavo kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės. Pasibaigus kovoms dėl nepriklausomybės, P. Tarasenka be karinės tarnybos, vis daugiau dėmesio skyrė archeologijai.
Lietuvos istorija, jos archeologijos paminklais P. Tarasenka susidomėjo dar vaikystėje, besiklausydamas žmonių pasakojimų, padavimų. Akademiko A. Spicino paskaitos leido pagilinti archeologijos žinias.
Lietuvoje archeologijos darbus P. Tarasenka vykdė ir meilės kraštui ir neabejingumo krašto reikalams. Dėl Lietuvoje vykstančios žemės reformos nukentėjo piliakalniai, todėl P. Tarasenka dėjo pastangas – kreipėsi į vyriausybę, skelbė straipsnius spaudoje, darė pranešimus radijuje – išsaugoti Lietuvos istoriją menančias vietas.
P. Tarasenkos knygoje “Lietuvos archeologijos medžiaga” (1928 m.) skelbiamas archeologinis Lietuvos žemėlapis. Jame vaizduojamos Lietuvos archeologijos paminklų grupės, pateikiamas abėcėlinis paminklų sąrašas.
Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?
Leidinys „Lietuvos archeologijos medžiaga“ ir jame esantis žemėlapis yra reikšminga Lietuvos archeologijos paveldo fiksacija ir yra tarp svarbiausių Lietuvos archeologijos veikalų.
Daugiau apie žemėlapio vertinimą – dr. V. Vaitkevičiaus straipsnyje: Iš „Lietuvos archeologijos medžiagos“ istorijos (2009 m.)