100 Lietuvos žemėlapių

Žemėlapio aprašymas

Žemėlapyje teikiama prūsistikai, lituanistikai ir apskritai baltistikai aktualios medžiagos – beveik 290 buvusios Rytų Prūsijos gyvenamųjų vietų aprašų  bei keturių iškilių Mažosios Lietuvos asmenybių biografijos su žemėlapiais (vietų sąrašas ateityje bus papildomas). Dalies vietų neberasime jokiuose dabartiniuose topografiniuose žemėlapiuose (nušluotos nuo žemės paviršiaus Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo), apvokietinti išlikusiųjų vietų vardai pakeisti lenkiškais ar rusiškais, nieko bendra neturinčiais su autentiška baltiška forma. Tiek tyrėjams, tiek plačiajai visuomenei, besidominčiai prūsų kalba ir Rytų Prūsijos lituanistika, kyla sunkumų įvairiakalbiuose šaltiniuose minimus senuosius vietovardžius identifikuoti su dabartiniais vietovardžiais. Šiuo darbu, kuris yra tiek mokslinis, atskleidžiantis naujų faktų ar interpretacijų, tiek mokslą populiarinantis, daug dėmesio skiriama vietovardžių (toponimijos) istorijos klausimams. Pagal šio tęstinio projekto sumanymą, vietų aprašams pasirinktos gyvenamosios vietos – miestai, miesteliai, bažnytkaimiai, kaimai, dvarai ar palivarkai – išvardijant prūsiškas, lietuviškas, vokiškas, rusiškas ir lenkiškas vietovardžių formas. Remiantis gausiais (neretai – unikaliais archyvuose saugomais rankraštiniais) šaltiniais, parodomas toponimo kelias nuo pat pirmojo paminėjimo viduramžiais iki XX a. vidurio. Būtent šaltinių gausa leidžia pagrįsti naujas atskirų vietovardžių etimologijas, taip pat pasiūlyti tikslesnių kai kurių toponimų lietuviškų atitikmenų. Vietų aprašuose šiuos dalykus papildo su Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos politine ir kultūros istorija susiję svarbesni faktai.

Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?

Žemėlapis, kuriame jungiami mokslo ir mokslo populiarinimo elementai, aktualizuoja  Lietuvos etninių žemių vakarinės dalies (Mažosios Lietuvos) ir vakarinių baltų (prūsų) gyvenviečių ir jų pavadinimų istoriją. Parodoma, kad kiekvieno, kad ir mažiausio, objekto vardas yra reikšmingas prūsų kalbos vardyno reliktas, čia pateikiami pagal išgales visi kiekvieno vietovardžio užrašymo variantai nuo pirmojo užfiksavimo istorijos šaltiniuose iki suvokietintos formos. Kiekvienas, besidomintis buvusios Rytų Prūsijos istorija, jos vardynu, ras ir unikalių sunkiau ne specialistams prieinamų faktų, parodančių ir vardų, ir pačių aptariamųjų vietų gyvybingumą, tarkim, XVI amžiuje, ir jų likimą XX amžiaus pirmoje pusėje, ir po Antrojo pasaulinio karo.