Pamario gamta ir kultūra žemėlapyje
Žemėlapio aprašymas
Pirmuoju Klaipėdos krašto kraštotyriniu žemėlapiu reikėtų laikyti XX amžiaus pradžios Klaipėdos krašto mokyklose kabojusį žemėlapį. Mokomasis žemėlapis buvo išspausdintas 1906 m. Berlyne Bogdan Gisevius leidykloje ir vadinosi „Klaipėdos krašto mokyklinis sieninis žemėlapis“ (Schulwandkarte des Kreises Memel). Jį parengė vyriausiasis karališkųjų apskrities mokyklų inspektorius Karlas Orišas (Carl Orisch).
1966 metais gimtinės vaizdų žemėlapį sukūrė savamokslis Klaipėdos krašto kultūrininkas, Kuršių kalbos žodyno bendraautorius Ričardas Pyčas (Richard Pietsch, 1915-2007).
Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros dėstytojas, juodkrantiškis dailininkas, Kurių nerijos tautodailės tyrinėtojas Albertas Krajinskas sekdamas savo pirmtaku R. Pyču, 1992-1995 m. parengė dvidešimt atskiriems kultūros, amatų ir buities klausimams skirtų žemėlapių.
1995 m. išspausdintas A. Krajinsko žemėlapis „Kuršių marių kultūra ir amatai“. Žemėlapyje atvaizduoti nuo 1959 m. kraštotyrinėse išvykose aplink marias surinkti tautodailės piešiniai.
Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?
Kiekviena šių iniciatyvų prisideda prie nemažėjančio susidomėjimo pamario gamtos ir kultūros palikimu palaikymo.