100 Lietuvos žemėlapių

Žemėlapio aprašymas

Didžiulės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijos ūkio tvarkymui trūkstant tikslaus aktualaus žemėlapio, Lietuvos didiko M. K. Radvilos Našlaitėlio iniciatyva ir parama  16 a. pab. buvo pradėtas rengti visos LDK teritorijos žemėlapis.

Sudaromame žemėlapyje buvo siekiama išryškinti laivuojamas upes ir naujiems vandens keliams tinkamas upes, valstybės sieną, administracinį suskirstymą, gyvenviečių reikšmę šalies politikai, ūkiui, kultūrai.

Žemėlapis sudarytas ir išleistas 1613 metais, lotynų kalba, keturiuose lapuose, M 1:1 300 000, 82 x 107 cm dydžio.

Žemėlapyje vaizduojama teritorija apima LDK teritoriją: nuo Vyslos vakaruose iki Dniepro rytuose, nuo Opočkos (Pskovo sritis) šiaurėje iki Čerkasų (Ukraina) pietuose.

Viso pavaizduota per 1000 gyvenviečių. Pateikiamas detalus upių tinklas. Keliai kaip savaime aiškus dalykas kaip ir visuose to meto žemėlapiuose nebuvo vaizduojami.

Pietinėje žemėlapio dalyje pateikiama dvejopa valstybės siena: iki Liublino unijos ir po Liublino unijos. Tuo buvo parodomas Lietuvos didikų susirūpinimas dėl valstybės teritorijos mažėjimo, prasidėjusio po Liublino unijos sudarymo.

Po žemėlapiu pateikta Lietuvos geografinė ir istorinė apybraiža (autorius T. Makovskis), kurios tikslas – supažindinti Europą su Lietuva tokia, kokia ji yra iš tikrųjų, ir paneigti Vakarų Europos autorių skleidžiamą klaidinančią informaciją apie Lietuvą kaip laukinių kraštą.

 

Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?

Žemėlapis buvo itin vertingas dėl savo išsamumo ir patikimumo, topografinio tikslumo, originalumo ir meniškumo, buvo pernaudojamas kitiems žemėlapiams rengti, buvo  įtraukiamas į garsių leidėjų naujai leidžiamus atlasus. Žemėlapyje pateikiama Lietuvos geografinė ir istorinė apybraiža, skirta paneigti įsigalėjusius stereotipus apie Lietuvą, savo visapusiškumu objektyvumu kai kurių autorių laikoma pirmuoju Lietuvos istorijos ir geografijos vadovėliu.