I. Domeikos Lenkijos ir Lietuvos geologinis žemėlapis
Žemėlapio aprašymas
Pirmieji geognostiniai žemėlapiai, vaizdavę uolienų išeigas ir išplitimo teritorijas, buvo geologinio kartografavimo pradžia.
Ignoto Domeikos (1802-1889 m.) Lietuvos-Lenkijos žemėlapis yra vienas pirmųjų tokio pobūdžio geologinių darbų ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu, ir gali būti gretinamas su W. Smith 1830 m. sudarytu Anglijos ir Velso teritorijų žemėlapiu.
I. Domeika – žymus Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje Lietuvos bajorų šeimoje.
I. Domeika apie 1837 m. sudarė keturis žemėlapius, turėjusius tapti dabartinės Lenkijos ir Lietuvos teritorijos atlaso pagrindine dalimi. Žemėlapiuose buvo vaizduojama: „vandenys, žemė, miškai bei administracinis-politinis padalinimas“.
Hidrografinį („vandenų“) žemėlapį I. Domeika užsakė išgraviruoti vario plokštėje, kitus – geologinį („žemės“), žemės naudojimo („miško“) parengė keliais egzemplioriais spalvotais rankraščiais.
I. Domeikai išvykus į Čilę, žemėlapiai liko be autoriaus priežiūros ir buvo atspausdinti tik 1850 m. leidinyje „Atlas de i‘ancienne Pologne…“. Šis atlasas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Geologinis žemėlapis („žemė“) sudarytas M 1:3 500 000 ant hidrografinio žemėlapio pagrindo. Žemėlapis apima teritoriją nuo pietų Suomijos iki Dunojaus žemupio, nuo Odros iki Dniepro baseino. Žemėlapio legenda sudaryta iš 19 spalvų skalės, kurių kiekviena reiškia tam tikrą geologinę formaciją, išskirtą pagal litologines uolienų savybes. Legenda atitinka konvencinę spalvų sistemą, tuo metu naudotą Prancūzijoje. Formacijų ribos pažymėtos aiškiomis ribomis. Autoriaus pavardė nenurodyta.
Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?
I. Domeikos žemėlapiai buvo žingsnis geologinės kartografijos raidoje. Jie sudaryti jau naudojant stratigrafijos dėsnį, taikant paleontologinius metodus. Neptūnistinio mokymo racionalumo esmė ir buvo ta, kad leido teisingai suprasti nuoseklų nuosėdų klostymąsi jūrinėje aplinkoje. Tai davė pagrindą tolesniam stratigrafijos mokslo vystymuisi bei geologinių žemėlapių epochos raidai.