100 Lietuvos žemėlapių

Žemėlapio aprašymas

Žemėlapyje M 1:1 750 000 vaizduojamas tautinis lietuvių judėjimas 1864-1904 m. – lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis.

Nuslopinusi 1863 m. sukilimą, caro valdžia sustiprino lietuvių tautinę priespaudą. Pradėtos uždarinėti mokyklos, o jų vietoje steigtos rusiškos. 1864 m. uždrausta lietuvių spauda lotyniškais rašmenimis.

Sąmoningiausi lietuvių inteligentai stojo į kovą su tautine priespauda. Judėjimas išsiplėtė. Į jį įsitraukė visuomenė. Prieš spaudos draudimą suorganizuotas lietuviško žodžio spausdinimas užsienyje ir slaptas gabenimas į Lietuvą.

Istorikės ir kartografės Onos Maksimaitienės Lietuva žemėlapyje suskirstyta nelegalios lietuviškos spaudos platinimo rajonais pagal platinimo intensyvumą.

Žemėlapyje pažymėta:

• spaustuvės, kuriose buvo spausdinama nelegali lietuviška spauda;
• pasienio muitinės, kuriose buvo sulaikoma nelegali literatūra;
• perėjimo punktai, kuriais naudojosi knygnešiai;
• pagrindinės knygnešių kelių kryptys;
• nelegalios spaudos rėmėjų slaptos organizacijos;
• caro valdžios panaikintos slaptosios lietuviškos mokyklos;
• vietovės, kur vyko lietuviški spektakliai;
• lietuvių inteligentijos formavimosi centrai: gimnazijos ir progimnazijos, Mokytojų seminarijos ir Vilniaus mokytojų institutas, Kunigų seminarijos.

1900 m. inžinierius A. Macijauskas Peterburge išspausdino Lietuvos žemėlapį. Žemėlapis buvo konfiskuotas. A. Macijauskas iškėlė bylą, kurią laimėjo. Bylos laimėjimas prisidėjo prie kovos dėl spaudos laisvės atgavimo skatinimo. Spaudos laisvė paskelbta 1904 m.

Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?

Žemėlapyje visapusiškai atskleistas tautą sutelkęs lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.