100 Lietuvos žemėlapių

Žemėlapio aprašymas

Mūsų krašto žemės paviršių suformavo paskutiniojo, vadinamo „Nemunu“, apledėjimo metu vykę procesai. Tuo metu į Lietuvos teritoriją ledynai iš Šiaurės slinko trimis plaštakomis.
Manoma, kad prieš 21 tūkst. metų šis ledynas pasiekė pietryčių Lietuvą.
Lietuvos teritorija išsilaisvino iš ledyno skirtingu laiku. Pietryčių Lietuvoje esančios Baltijos aukštumos iš ledo šarvo išsilaisvino prieš 14 tūkst. metų.
Buvusių ledoskyrų vietoje tarp ledyno plaštakų susiformavo stambūs kalvagūbriai: Vidurio Lietuvos, Linkuvos, Pajūrio gūbriai.
Paskutiniajam ledynui pasitraukus iš Lietuvos, krašto paviršių toliau formavo ir gilino upės, palikdamos virš savęs plačias smėlingas terasas bei paviršinės erozijos išskobiamas griovas ir raguvas.

Kuo šis žemėlapis svarbus Lietuvai?

Schemose atkurta Lietuvos apledėjimų eiga, judėjimo kryptys, sustojimo vietos. Paskutinis ledynas ir jo tirpsmo vandenys suformavo svarbiausius dabartinio Lietuvos paviršiaus bruožus: lygumas, kalvas, gūbrius, ozus ir keimus, rininės kilmės ežerus. Pateikta informacija padeda suprasti, kodėl Lietuvos paviršius toks, o ne kitoks; kodėl aptinkama morena, rieduliai iš Skandinavijos pusiasalio.